Plaštakos ir pirštai retkarčiais gali nutirpti kiekvienam: ilgesnį laiką pabuvus nepatogioje pozoje, dirbant fizinį darbą, reikalaujantį monotoniškų, stiprių delno bei riešo judesių, daug valandų be pertraukos spaudant kompiuterio klaviatūros ir pelės mygtukus. Tačiau jei tokie atvejai dažnėja, tirpimas kartojasi ne tik dienos metu, bet prabudina ir naktį, reikėtų sunerimti. Ypač jeigu kartu jaučiamas dilgčiojimas, deginimas, vargina įkyrus, maudžiantis skausmas.
Savijauta dažniausiai blogėja palaipsniui, pirmiausiai tirpsta nykštys, smilius ir vidurinysis pirštas. Po kurio laiko pirštų jautrumas gali sumažėti taip, kad sunku suimti šakutę arba rašiklį, gali sutrikti plaštakų funkcija. Dėl to daiktai gali pradėti kristi iš rankų, tampa sudėtinga naudotis išmaniuoju telefonu ar televizoriaus pulteliu, sunku užsisegti sagas, užsivarstyti batus, įkišti į spyną raktą. Ilgainiui iššūkiu gali tapti bet koks judesys, ryte būdingas pirštų sąstingis ir plaštakos tinimas.
Tokie pakitimai išsivysto, kai užspaudžiamas vidurinis plaštakos nervas. Priežastis – riešo kanalo, pro kurį eina šis nervas susiaurėjimas. Kadangi vidurinis plaštakos nervas yra atsakingas už 4 pirštų, visų, išskyrus mažąjį valdymą, jaučiami minėti simptomai. Ši būklė vadinama riešo kanalo sindromu. Pastaraisiais metais visame pasaulyje stebima nerimą kelianti tendencija, kad sergančiųjų šia liga skaičius didėja, ypač 45-65 m. amžiaus grupės asmenų tarpe.
Tačiau ši liga gali pasireikšti ir žymiai anksčiau, kadangi žmonės daug laiko praleidžia dirbdami kompiuteriu. Todėl labai svarbu susikurti ergonomišką darbo zoną. Taip pat šis sutrikimas siejamas su diabetu, riešo kanale atsiradusiomis cistomis, antsvoriu, skydliaukės ligomis, riešo sąnario artroze, traumomis, hormonų pusiausvyros pokyčiais. Dažnas sunkios, vibruojančios įrangos, instrumentų naudojimas taip pat padidina tikimybę susirgti šia liga. Įtakos turi ir paveldimumas.
Riešo kanalo sindromas gali progresuoti labai greitai, todėl kartojantis plaštakos ir pirštų tirpimui, kitiems simptomams reikėtų ilgai nelaukti ir pasikonsultuoti su gydytoju, kuris pažįsta šią patologiją ir atliks visus reikalingus tyrimus bei nustatys diagnozę. Siekiant įvertinti nervo būklę, sausgyslių pakitimus, šalia esančius darinius gali būti atliekamas ultragarso tyrimas. Kai kuriais atvejais skiriamas ir magnetinio rezonanso tyrimas, kuris leidžia detaliau apžiūrėti nervą bei aplinkines struktūras.
Tikintis, kad savijauta pagerės savaime ir nieko nedarant plaštakos nervų pakitimai gali tapti negrįžtami. Skausmas ir kiti nemalonūs pojūčiai vis stiprėja, gali atsirasti nemiga, žmogus tampa irzlus, nuolatos jaučia nuovargį. Skausmingi riešai, plaštakos, nutirpę pirštai dažnai trukdo ne tik atlikti darbus, bet ir užsiimti kita kasdienine veikla. Dėl to prarandamas darbingumas, gali netgi teikti keisti profesiją, o kai kuriais sunkesniais atvejais sergančiajam gali būti sunku gyventi savarankiškai.
Pradžioje riešo kanalo sindromas gali būti gydomas priešuždegiminiais vaistais, uždedamas įtvaras, taikoma fizioterapija. Tačiau efektyviausias gydymo metodas – chirurginė operacija, kurios metu atveriamas riešo kanalas ir atpalaiduojamas užspaustas nervas. Tai padarius kanale atsiranda daugiau vietos ir sumažėja spaudimas. Jau kitą dieną skausmai dingsta. Rankos jėga pilnai atsistato per kelis mėnesius, jutimai pirštų galuose – po 6-7 mėnesių, priklausomai, kiek pažengusi liga.
Nuo šiol riešo kanalo operacijos atliekamos Šiaulių ,,Senojo bokšto‘‘ klinikoje, jas daro didelę patirtį turintis plastikos chirurgas Audrius Žižliauskas. Ši operacija gali užtrukti iki 20 minučių. Po jos pacientas keliauja į pooperacinę palatą, kur praleidžia keletą valandų stebimas klinikos medicinos personalo. Įprastai po šios operacijos tą pačią dieną galima vykti namo. Kurį laiką rekomenduojama riboti fizinį krūvį, vengti staigių judesių, galima apvynioti riešą elastiniu tvarsčiu ar apsaugoti įtvaru. Esant poreikiui taikomas reabilitacinis gydymas – speciali mankšta.