Menopauzė – natūralus ir neišvengiamas kiekvienos moters gyvenimo etapas. Tačiau tai nėra pabaiga moteriškumui ar seksualumui. Priešingai – tai gali tapti proga geriau susipažinti su savo kūnu, poreikiais ir atrasti naujus intymumo aspektus. Šiame straipsnyje, parengtame kartu su ,Senojo bokšto‘‘ klinikos gydytoja akušere ginekologe med. m. dr. Goda Jievaltiene, aptariama, kaip fiziologiniai pokyčiai veikia seksualinį gyvenimą, kokie simptomai pasireiškia, kokios pagalbos galima ieškoti ir kaip šiuolaikinė ginekologija gali padėti moterims išlaikyti tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą.
Kas yra menopauzė ir kada ji prasideda?
Menopauzė paprastai nustatoma 45-55 m. amžiaus moterims, vidutiniškai – 51,4 m. Ji žymi paskutinį moters menstruacijų ciklą ir reprodukcinio laikotarpio pabaigą. Menopauzės pereiga (perimenopauzė) gali prasidėti keleriais metais anksčiau, kai menstruacijos tampa nereguliarios, o organizme pradeda svyruoti hormonų (ypač estrogenų) lygis.
Hormoniniai pokyčiai lemia ne tik menstruacijų nutraukimą, bet ir sukelia įvairius fizinius bei emocinius simptomus: nuo karščio bangų, nemigos, nuotaikų svyravimų iki makšties gleivinės sausėjimo ar sumažėjusio lytinio potraukio.
„Menopauzė – neišvengiamas gyvenimo etapas, kuriam reikia ruoštis. Dėl simptomų prastėjant savijautai ir gyvenimo kokybei, reiktų pasikonsultuoti su gydytojais“, – sako gydytoja akušerė ginekologė med. m. dr. G. Jievaltienė.
Menopauzės poveikis seksualiniam gyvenimui
Sklando mitas, kad seksualinis gyvenimas po 50-ies tampa nebereikalingas ar net kenksmingas. Tyrimai rodo visai ką kita. 2019 m. Londono universiteto kolegijos tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių seksualinis aktyvumas yra susijęs su geresne bendra sveikata, mažesne lėtinių ligų rizika ir net geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis.
Tačiau reikia pripažinti, kad seksualiniai pokyčiai yra dažni. Iki 86 % moterų po menopauzės patiria vienokius ar kitokius seksualinės funkcijos sutrikimus. Dažniausi iš jų:
- sumažėjęs libido,
- sunkumai susijaudinti,
- makšties sausumas ir atrofija,
- skausmingi lytiniai santykiai (dispareunija),
- anorgazmija.
„Moterų seksualinė disfunkcija yra daugialypė problema, jungianti biologinius, psichologinius ir tarpasmeninius veiksnius“, – pabrėžia gydytoja Goda Jievaltienė.
Ką gali pasiūlyti šiuolaikinė medicina ir ginekologija?
Svarbiausias patarimas – kalbėti apie tai su gydytoju. Seksualinė disfunkcija yra gydoma, o pagalbos būdų – daug:
1. Vietinė estrogenų terapija
Mažų dozių estrogenų preparatai (kremai, žvakutės, ovulės) padeda atkurti makšties gleivinės drėgmę, elastingumą ir sumažinti diskomfortą.
2. Hialurono rūgšties injekcijos į makštį
Hialurono rūgštis sulaiko drėgmę, didina audinių elastingumą, atkuria gleivinę. Tai ypač aktualu esant makšties sausumui, niežuliui ar skausmui.
3. PRP (trombocitais praturtintos plazmos) terapija
PRP injekcijos skatina audinių regeneraciją, kolageno gamybą, pagerina makšties gleivinės tonusą ir drėgnumą. Taip pat gali būti taikoma randų, kerpligės ar pasikartojančių uždegimų gydymui.
4. Pakaitinė hormonų terapija (MHT)
MHT veiksmingai malšina menopauzės simptomus, tačiau ne visoms moterims ji tinkama. Dėl jos reikalinga individuali gydytojo konsultacija.
5. Alternatyvos
Fitoestrogenai (pvz., raudonųjų dobilų, sojos preparatai), maisto papildai, Kėgelio pratimai, sveika mityba ir fizinis aktyvumas taip pat turi teigiamą poveikį seksualinei sveikatai.
„Vis populiaresnės tampa hialurono rūgšties ir PRP injekcijos į makštį, kurių dėka atstatoma drėgmė, sumažėja niežėjimas ir skausmas“, – teigia gydytoja Goda Jievaltienė.
Intymumas, artumas ir emocinė gerovė
Seksualinis gyvenimas – tai ne vien fiziologija. Daug moterų vyresniame amžiuje seksualumą suvokia kaip intymumą, emocinį ryšį, artumą su partneriu. Tyrimai rodo, kad moterims svarbiausias aspektas yra ne santykių dažnis, o artumas, pasitikėjimas ir emocinis saugumas. Būtent šie veiksniai lemia pasitenkinimą seksualiniu gyvenimu.
„Galima būti seksualiu ar seksualia tol, kol to norima. Tai nesusiję su amžiumi, o su santykiais ir pačiu partneriu ar partnere.“ – primena gydytoja Goda Jievaltienė.
Ką daryti, kad seksualinis gyvenimas nenutrūktų?
- Bendraukite su partneriu – atvirumas padeda geriau suprasti vienas kito poreikius ir lūkesčius.
- Kreipkitės į gydytojus – nedelskite aptarti bet kokius pokyčius ar diskomfortą.
- Priimkite pokyčius – keisti požiūrį, eksperimentuoti, skirti laiko sau.
- Investuokite į sveikatą – fizinis aktyvumas, mityba, miegas, streso valdymas turi tiesioginę įtaką seksualinei funkcijai.
Menopauzė – tai ne pabaiga, o naujo etapo pradžia. Tinkamai pasirūpindama savimi, moteris gali išlaikyti aktyvų, pilnavertį ir malonų seksualinį gyvenimą visą likusį gyvenimą. Gydytoja akušerė ginekologė med. m. dr. Goda Jievaltienė primena – svarbiausia nebijoti kreiptis pagalbos ir kalbėti apie tai, kas svarbu.
Registruotis vizitui pas akušerę-ginekologę galite telefonu +370 41 553418 arba internetu paspaudę čia.