Išorinės klausomosios landos svetimkūniai – tai daiktai (pvz.: karoliukas, žirnis, vaisių sėkla ir kt.) ar gyvi organizmai (pvz.: vabzdžiai) patekę į išorinę klausomąją landą įvairiais būdais.
Priklausomai nuo įstrigimo vietos, ausies svetimkūnis gali sukelti supūliavimą, pūlingo uždegimo su visomis jo komplikacijomis išsivystymą, klausos laikiną ar pastovų pablogėjimą.
Jei svetimkūnis be aštrių kampų, apvalus, jis skausmo nesukelia. Žmogus gali jausti nemalonų pojūtį, arba nieko nejausti, ir svetimkūnis gali užsibūti ilgokai, net keletą metų. Jei svetimkūnis aštriabriaunis, žmogus gali jausti skausmą. Brinkstantys svetimkūniai (sėklos, žirniai, pupos ir t.t.) iš pradžių gali nepasireikšti jokiais simptomais. Jiems brinkstant, gali atsirasti spaudimo jausmas, o vėliau ir skausmas. Gyvi svetimkūniai sukelia stiprų ūžesį ausyje.
Svetimkūnio iš ausies landos šalinimo būdai priklauso nuo svetimkūnio rūšies, įstrigimo vietos ir paciento amžiaus.
Svetimkūnis gali būti šalinamas pincetu, kabliuku, kilpele, žnyplėmis, išsiurbiamas ar išplaunamas. Paprastai svetimkūnio šalinimas atliekamas naudojant vietinio poveikio nuskausminimą.
Jei svetimkūnio paprastai pašalinti nepavyksta, pacientas yra mažas ar tai yra pacientui skausminga, svetimkūnis šalinamas mikroinstrumentais operacinėje, taikant bendrinę nejautrą.