Širdies ir kraujagyslių ligos mūsų sveikatai ir gyvybei kelia žymiai didesnį pavojų, nei koronavirusas. Nuo jų kasmet miršta daugiau nei 21 tūkst. Lietuvos gyventojų, o per praėjusius metus praradome 2 tūkst. daugiau gyvybių nei įprastai. Tiek pat, kiek mirė nuo COVID-19. Maždaug pusei jų lemtingos buvo šios infekcijos sukeltos komplikacijos, kiti liūdnos baigties neišvengė dėl to, kad karantino metu buvo sunkiau pateikti į gydymo įstaigas, kita priežastis – bijodami užsikrėsti, patys į jas nesikreipė laiku, nesitikrino profilaktiškai ar paūmėjus būklei.
Kraujotakos sistemos ligomis mūsų šalyje serga 30,85 proc. vidutinio, 45–65 m. amžiaus gyventojų. Padidėjęs cholesterolio kiekis nustatomas 9 iš 10 šios amžiaus grupės asmenų ir tai, pasak gydytojų kardiologų, prilygsta epidemijos lygiui, o arterinė hipertenzija – beveik kas antram. Tokia statistika kelia didelį nerimą, nes negydomos šios būklės gali sukelti infarktą ar insultą. Rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis dar labiau padidėja, jei arterinė hipertenzija diagnozuojama kartu su dislipidemija, nustačius metabolinį sindromą.
Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, netinkama mityba ir mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Didelę įtaką turi ir paveldimumas. Vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis serga dažniau nei moterys, be to jos užklumpa vis daugiau jaunų žmonių. Nemaža jų dalis jokių simptomų nejaučia ir nė neįtaria, kad serga, arba juos ignoruoja. Todėl gydytojai kardiologai net ir nepastebintiems jokių sutrikimų asmenims rekomenduoja reguliariai tikrintis širdį profilaktiškai.
Ypač svarbu tuo pasirūpinti turintiems genetinį polinkį į širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą, rūkantiems, susiduriantiems su padidėjusiu kraujospūdžiu, cholesteroliu, nutukusiems asmenims. Jeigu turi bent vieną šių rizikos veiksnių, kartą per metus pasitikrinti vyrams pravartu jau nuo 30 metų, o moterims vertėtų tai padaryti nuo 35 metų amžiaus. Kitiems – kartą per dvejus metus. Pandemijos metu tai itin aktualu, nes nepastebėtos kraujotakos ir širdies ligos užsikrėtus koronaviruso infekcija gali paūmėti ir sukelti pavojingas sveikatai ir gyvybei komplikacijas.
Lietuvoje nuo 2006 m. veikia Prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa, skirta 40-55 metų vyrams ir 50-65 metų moterims. 2019 m. pagal šią programą patikrinta daugiau 290 tūkst. asmenų. Tačiau pernai dėl pandemijos patikrinimų buvo tik 217 tūkst., net 26 proc. mažiau. Tai galimybė laiku pastebėti širdies ir kraujagyslių pakitimus, įvertinti rizikos faktorius, todėl ja reikėtų aktyviau naudotis. Viena iš kliūčių – net ir ne karantino metu valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose susidaro nemažos eilės, ypač pas gydytojus kardiologus.
Nemokamai išsitirti pagal Prevencinę širdies ir kraujagyslių ligų programą galima ir privačiose gydymo įstaigose. Šiauliečiai ir aplinkinių rajonų gyventojai, atitinkantys programos kriterijus, tai gali padaryti Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikoje. Pirmiausia jie turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nustatys šių ligų rizikos veiksnius ir sudarys individualų jų prevencijos planą. Taip pat atliks tyrimus: elektrokardiogramą, nustatys gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentraciją kraujyje. Svarbu žinoti, kad kartą per metus šie tyrimai atliekami nemokamai.
Nustatęs, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė didelė, šeimos gydytojas pats skirs gydymą arba išrašys siuntimą į specializuotą centrą išsamiau išsitirti. „Senojo bokšto“ klinikoje priimami pacientai su kitų gydymo įstaigų siuntimu išsamiam kardiologiniam ištyrimui pagal Prevencinę širdies ir kraujagyslių programą. Ši paslauga suteikiama nemokamai. Ji apima gydytojo kardiologo konsultaciją, ir širdies echoskopiją, kaklo kraujagyslių ultragarsinį, kulkšnies-žasto indekso, arterijų funkcijų, dozuoto fizinio krūvio mėginio, laboratorinius kraujo tyrimus.
Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikoje konsultuoja penki aukštos kvalifikacijos, patyrę gydytojai kardiologai: medicinos mokslų dr. Nerijus Misonis, medicinos mokslų dr. Sigita Glaveckaitė, gydytojai kardiologai Remigijus Vaičiulis, Virginija Ežerskienė ir Nomeda Adomaitienė. Eilių patekti pas šiuos specialistus nėra. Jie diagnozuoja ir gydo širdies-kraujagyslių sistemos ligas: arterinę hipertenziją, aterosklerozę, krūtinės anginą, širdies nepakankamumą, širdies ydas, ritmo sutrikimus ir kt. Be to, įvertina pacientų miokardo infarkto riziką, širdies darbą fizinio krūvio metu.
Šioje gydymo įstaigoje atliekami visi naujausi instrumentiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsinis širdies (širdies echoskopija), Holterio paros monitoravimas (elektrokardiogramos rašymas visą ar kelias paras prie žmogaus kūno pritvirtinus nedidelį aparatą, registruojantį širdies veiklą), paros arterinio kraujospūdžio monitoravimas (nepertraukiamas arterinio kraujospūdžio fiksavimas visą parą prie kūno pritvirtintu ilgalaikės arterinio kraujospūdžio stebėsenos aparatu) ir jo metu registruotų duomenų detali analizė, ataskaitos, išvadų ir rekomendacijų paruošimas.
Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikoje atliekama ir kompiuterinė veloergometrija, ramybės ir kompiuterizuota krūvio elektrokardiogramos, visi kiti pilnam kardiologiniams ištyrimui reikalingi laboratoriniai tyrimai: lipidograma (nustato bendrą cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, trigliceridų kiekį kraujyje), kalio, natrio, magnio koncentracijos tyrimas, kreatinkinazės (baltymo, randamo širdies raumenyje) kiekis, kuris padeda įvertinti miokardo infarkto riziką.